Šiukšlynėlis|O tu įtikink bomžą, kad konteineryje tėra tik nevertingos šiukšlės!

Haruki Murakami “Pernakt”

Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Aš manau: kai turi mylimą rašytoją, tai turi ir išankstinį nusiteikimą – mylėsi ir naują knygą. Išties ji turi trūkumą – labai plona. Skaitant pernakt neužteks. Ir šiek tiek pasigendu senojo Murakamiško misticizmo. Tačiau kaip visada knyga man patiko. Pokalbiai ir atsitiktiniai susitikimai. Trumpos gyvenimų nuotrupos. Tarsi klausant dainos. Jei reiktų parinkt kokią muziką iš mano turimo repertuaro tai užleisčiau ką nors iš “Brazzaville”. Beje, knygoje muzika labai svarbi. Visuose skyreliuose paminėta kokia daina groja fone. Net noris eit visų susieškoti ir pasiklausyti.

Oficialiai: Rudens naktis Tokijuje. Gaudžia rimstantis miestas. Jausmingas vidurnakčio džiazas… pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis, rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai, miega… Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip“. Nes sąmonė tarsi pritemusi. Bet ar tai, kas skendi tamsoje – ta pati spalvinga mūsų kasdienybė? Ar nakties monai, viliojantys jaukumu ir artumu – tikroji realybė? Romano „Pernakt“ pavadinimas – aliuzija į taip Haruki Murakami mėgstamo džiazo klasikos kūrinį „Five Spot Afterdark“, pernakt veikėjus vedžiojantį vienatvės labirintais…

Puslapių skaičius: 168
Knyga nuosava. Ačiū brangiam kalėdų seniui!
Perskaityta 2010 01 04

Haruki Murakami “Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas”

Puslapių skaičius : 452
Mano įvertinimas: 100/100

Oficialiai: Romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ skaitytoją panardina į dviejų izoliuotų ir keistų pasaulių gyvenimą. Viename jų – šiuolaikinis Tokijas: herojai klausosi Bobo Dilano, mėgaujasi italų virtuve ir rūpinasi gyvybiškai svarbių duomenų saugumu kompiuterizuotoje bei informacijos revoliuciją išgyvenančioje visuomenėje. Antrasis pasaulis – mažas, keistai nykus, uždaras Miestas; po jo laukus klajoja vienaragiai, o savastį praradę jo piliečiai gyvena skyrium nuo savo šešėlių.

Aš sakau: Murakami yra mano mėgstamiausias rašytojas, o ši knyga pati geriausia mano suaugėliškame gyvenime. Skaičiau trečią kartą. Aišku, matyt keista kaip savo mėgstamiausią knygą galima skaityt TIK trečią kartą, tačiau pasiteisint galiu tik tuo, kad šią turiu nelabai seniai, o ir šiaip pusmetį buvo paskolinta. Kuo ji man patinka papasakot negaliu. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio veža. Ir man primena mane, nors visi taip apie murakamiškus herojus sako.

Knyga nuosava.

Perskaityta 2009 09 03