Šiukšlynėlis|O tu įtikink bomžą, kad konteineryje tėra tik nevertingos šiukšlės!

Gabriel Garcia Marquez “Apie meilę ir kitus demonus”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: lengvas ir gražus skaitaliukas. Nieko pernelyg ypatingo išskyrus patį Markesą. Pelnytai anas liaupsinamas, gražiai rašo, malonu skaityt.

Oficialiai:  1949 m., griaudami senovinį vienuolyną, kurio vietoje turėjo iškilti penkių žvaigždučių viešbutis, vienoje kriptoje darbininkai atranda keletą pabirų kaulų ir skaistaus vario spalvos plaukus. Išskleisti ant aslos, jie buvo dvidešimt dviejų metrų ilgio…
Tikras faktas ar dar viena „Šimto metų vienatvės“ autoriaus lakios vaizduotės išmonė? Nesvarbu, nes taip prasideda nepaprasta meilės istorija XVIII a. Kartachenoje, Kolumbijos mieste. Vienintelė markizo de Kasalduero duktė Sierva Marija de Todos los Ancheles, įkąsta šuns su žvaigžde kaktoje, atsiduria Inkvizicijos kalėjime. Apkaltinta ryšiais su šėtonu, nelaimingoji gyvens ten kartu su savo egzorcistu donu Kajetanu Delaura, kol įsiliepsnos nežabota ir pragaištinga meilė…
Šiame romane „Apie meilę ir kitus demonus“ (1994), kur tikrovė persipina su legendomis, mistika susilieja su erotika, G. García Márquezas praplečia savo išrastojo magiškojo realizmo ribas. Tai romanas, trykštantis poezija. Tai metraščio stiliumi papasakoti tolimos istorijos įvykiai, dar kartą patvirtinantys didžiojo Kolumbijos mitų kūrėjo neginčijamą talentą.

Puslapių skaičius: 176
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 04 20

Gabriel Chose Garcia Marquez “Meilė choleros metu”

Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: storas romanas apie meilę. Nesupainioti. Tai ne meilės romanas, o apie meilę. Visokią. Santuokinę, jaunatvinę, senatvinę, slaptą, atvirą, smerkiamą, ilgalaikę, trumpalaikę, vienos nakties. Veiksmas sukasi aplink tris herojus. Moterį ir du vyrus. Vienas jos sutuoktinis, antrasis – jaunystės meilė, mylėjęs ją visada ir gyvenęs vien tik meile, tik dėl meilės ir dar kartą meilės. Daugybę gyvenimiškų minčių, kurias norėjosi užsirašyti. Pvz., “prieš visuomenę mums reikia nugalėti baimę, o santuokoje – nuobodulį”.
Ir tokių neblogų bei teisingų minčių – apie visų rūšių meilę.
Patys herojai nelabai ypatingi. Bet ne jie ir yra pagrindiniai.

Oficialiai: Šį savo romaną Gabrielis Garcia Marquezas skiria Mersedesei, žmonai, su kuria jį sieja daugelis metų sėkmių ir nesėkmių, nesugebėjusių įveikti jųdviejų meilės, tad nenuostabu, jog romanas tokiu pavadinimu „Meilė choleros metu“ – apie meilę, ištikimą ir ištvermingą, atlaikiusią penkiasdešimt trejus kantraus laukimo ir išbandymo metus. Tiek teko laukti Florentinui Arisai, romantiškam neturtingam jaunuoliui, per ilga tapusiam laivybos bendrovės savininku ir prezidentu ir pagaliau sulaukusiam savo laimės valandos, kai jo mylimoji Fermina Dasa, palaidojusi vyrą, vėl atkreipė akis į pamirštą mylimąjį, per tuos penkiasdešimt trejus metus turėjusį šimtus moterų, bet išsaugojusį meilę Ferminai.

Puslapių skaičius: 455
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 29

Gabrielis Garsija Markesas “Šimtas metų vienatvės”

Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Aš manau: šį kartą anotacija teisinga ir siužetas puikiai nušviestas. Tai pirma Markeso knyga, kurią skaičiau. Ilgą laiką nesiryžau jo imtis. Mat žmonės kalba, kad gerai ans rašo, o aš labai bijojau, kad neįveiksiu ir teks gėdingai prisipažint, kad ir Markesas nepatiko. Ir kad aš ir vėl išsišokstu nemėgdama, kažko kas net bibliją nurungė kažkur kažkada. Labiausiai bijojau tų užuominų apie ilgus sakinius… Bet nepasitvirtino baimės. Fernandos monologą-burbesį, užimantį du puslapius ir parašytą vienu sakiniu, skaičiau susižavėjusi. Ir šiaip knygos dvasia, nukreizėjimai su vaiduokliais, skraidančiais kilimais, į dangų kylančiomis mergaitėmis (viskas natūralu ir net nekelia klausimų) man patiko. Ir geiduliai, kraujomaišos, santykiai – taipogi. Įdomu, kaip tie žmonės, kurie skaito ilgai ir su pertraukėlėmsi nesusipainioja šiame romane. Juk čia buvo turbūt daugiau nei dvidešimt skirtingų kartų Aurelianų ir iki dešimties Chosė Arkadijų. Spėju, kad kur nors tikrai yra suskaičiuota tiksliai. Moteriškių vardai irgi kartojosi, bet šių variantų buvo daugiau, tad bent jau man anos nesipainiojo. Žodžiu, esu tikra, kad kitą sykį vėl iš bibliotekos parsinešiu ką nors Markeso.

Oficialiai: „Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Pagaliau, drauge su bananų kompanija atėjus Civilizacijai, Makondą ir Buendijų giminę ištinka katastrofa – miestas uragano nušluojamas nuo žemės paviršiaus, o paskutinieji Buendijų palikuonys žūva susitepę kraujomaiša. Taip išsipildo Nostradamo pranašystė.

Puslapių skaičius: 335
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 11