Šiukšlynėlis|O tu įtikink bomžą, kad konteineryje tėra tik nevertingos šiukšlės!

Anna Gavalda “Aš mylėjau”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Taip jau nutinka. Išeini pasivaikščioti. Užsuki į knygyną. Nusiperki knygą. Prisėdi parke ant suoliuko ir kol surūkai pusę pypkės, perskaitai pusę knygos. Kitą pusę perskaitai per pusvalanduką namuose. Greičiau, nes nebežioplinėji aplink. Kas nepatiko? Banali istorija. Kas patiko? Istorijos pasakojimo stilius. Dialogų paprastumas. Dar patiko neįprastas veikėjų derinys. Uošvis ir buvusi marti. Du nelaimingi žmonės. Dar patiko moralų nebuvimas. Bet iš trijų Gavaldos lietuviškų knygų, šita tik trečia.

Oficialiai: Pjero Dipelio marti nelaiminga, tad jis nusprendžia išsivežti ją į kaimą. Ji liaujasi valgiusi, tad jis gamina maistą. Ji vis verkia, tad jis iš rūsio atneša geriausio vyno. Tačiau nepaisant pastangų (nepadeda nei Bordo vynai, nei jautiena su morkomis), ji toliau verkšlena, tad jis nusprendžia eiti miegot. Bet pakeliui persigalvoja. Grįžta. Atsisėda greta marčios ir pradeda pasakoti. Išsikalba pirmą kartą gyvenime. Apie save, prabėgusį gyvenimą. Veikiau apie tai, kas neišgyventa. Ši istorija – vėlyvą naktį virtuvėje išsiliejusi išpažintis. Tarsi nieko ypatinga, bet Anna Gavalda pasako tiek, kiek reikia: knygoje – abejonės, ironija, švelnumas, žodžiu, „tikrasis mūsų gyvenimas“.

Puslapių skaičius: 159
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 30

Anna Gavalda „Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų“

Puslapių skaičius: 166
Mano įvertinimas: 95/100

Oficialiai: Novelių veikėjai nesistengia pakeisti pasaulio, kuriame gyvena, puoselėja viltis ir mėgina išsikapstyti iš užgriuvusių negandų. Kad ir kas atsitiktų, jie nebando nieko įrodyti ar gelbėti žmonijos. Jie nėra herojai. Tik žmonės, su kuriais net nepasukdamas į jų pusę galvos kasdien prasilenki, o Anna Gavalda parodo, kokios emocijos verda kiekvieno jų viduje. Išskyrusi juos iš minios, iš tiesų ji pasakoja apie bet kurio iš mūsų gyvenimą.

Aš sakau: nors nemėgstu trumpų istorijų rinkinių – šitas yra tobulas. Geriau nei bet kokios žurnalo istorijos, interneto blevyzgos ir panašiai. Istorijos tokios, kokias norėčiau rašyti jei tik mokėčiau. Paprastos, žavios, šiltos, įtikinamos.

Knygą paskolino Inga.

Perskaityta 2009 11 03

Anna Gavalda “Tiesiog drauge”

Puslapių skaičius : 536
Mano įvertinimas: 90/100

Oficialiai: Ilgas ilgas nuostabus romanas. Gražus ir išmintingas. Apie meilę ir vienatvę. Apie gyvenimą. Apie laimę. Nepaprasta istorija, kupina juoko ir ašarų, kasdienybės, nesėkmių ir netikėtų pergalių, atsitiktinumų, laimingų ir nelabai. Visi personažai – gana paprasti žmonės. Jauna dailininkė, naktimis valanti biurus, mikčiojantis kompleksuotas aristokratas, užsispyrusi močiutė ir jos vaikaitis virėjas, nepraustaburnis donžuanas. Gyvenimo klipatos. Be dabarties ir ateities. Vienintelis juos jaudinantis klausimas – kaip toliau gyventi? Ir ar verta? Ana Gavalda nusprendė, kad į šituos klausimus atsakys likimas. O likimas suveda juos į didžiulį butą, po vienu stogu, kur jie tik drauge suranda savo laimę. Drauge jie stiprūs. Drauge jiems gera. Drauge jie pasitiks visas pergales, pralaimėjimus ir bus didžiojo žaidimo, kuris vadinasi „gyvenimas“, nugalėtojai.

Aš  sakau: seniai jau taip neskaičiau. Vienu ypu. Daugiau nei pusė tūkstančio puslapių per pusdienį? Kodėl? Gal šiame gyvenimo etape, kuriame gyvenu mane per daug įtikino ta istorija. Savęs ieškojimai. Neigimai to kas nepaneigiama. Ir šiek tiek nebanalios meilės. O gal tiesiog graži knyga. Visai norėčiau ją turėti.

Knyga iš bibliotekos

Perskaityta 2009 09 18