Šiukšlynėlis|O tu įtikink bomžą, kad konteineryje tėra tik nevertingos šiukšlės!

Gintaras Beresnevičius, Sigitas Parulskis, Alfonsas Andriuškevičius, Sigitas Geda, Giedra Radvilavičiūtė “Siužetą siūlau nušauti”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: Prisipažinsiu, kad nesupratau šitos knygos. Pasiėmiau nes tai buvo vienintelis bibliotekoje veikalas su taip internete liaupsinama Radvilavičiūtės pavarde. Aprašymas ir pavadinimas pasirodė intriguojantys. Kodėl gi ne? Penki autoriai rašo knygą. Visi neskaityti, nors daugelis žinomi. Na ir nieko. Nepatiko. Iš pradžių maniau gal galiu suskirstyti autoriais, kurie patiko, kurie ne. Po to supratau, kad nebent tik puslapiais. Buvo maloniai susiskaičiusių vietų, bet tik kelios ir netendencingos.

Oficialiai: O iš principo tai juk gali egzistuoti toks daiktas: romanas, kurį rašo penki autoriai, beveik net nesusitarę… Groti, džiazuoti, improvizuoti juk įmanu ne keliais, o keliolika būdų. juoba siužetą siūloma nušauti… Kas gi sieja šias lietuvių beletristų improvizacijas? Pirmiausia, žinoma, jie patys. Paskui – laikas, po to – vieta… Galiausiai, aišku, muzika. Būtent tam tikra muzika, kuri yra nutylantis ir pasigirstantis balsas, aidas, atošaukos, sąskambiai ir sambalsiai. Ar čia esama daugiabalsio giedojimo, polifoninės sutarties? jeigu kas iš skaitytojų norės ją išgirsti, tai ir išgirs.

Puslapių skaičius: 176
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 07 10

Anne Rice “Interviu su vampyru”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).

Mano nuomonė: pasirodo apsimelavau čia kažkuriame įraše ir šitos knygos nebuvau dar skaičiusi, tik filmą n kartų mačiusi. Ir čia tas retas atvejis, kai filmas labiau patiko nei knyga. Mat rašymo stilius toks erzinančiai lėtas. Daug tos tokios filosofijos besikartojančios. Ji gal ir gera ir vietoje, bet kažkaip neužkabinančiai pateikta. Bet vistiek gera knyga. Džiaugiuosi, kad perskaičiau.

Oficialiai: Apleistas San Fransisko viešbučio kambarys, sukasi diktofono juostelė. Kalbasi du vyrai – susijaudinęs jaunas vaikinas ir kadaise turtingas plantacijų paveldėtojas, dabar vampyras Luisas. Vienas pasakoja, kitas klausosi užburiančios, šokiruojančios, jaudinančios ir šiurpiai erotiškos išpažinties apie pirmus dvejus šimtus nemirtingo gyvenimo metų. Apie mokytoją vampyrą Lestatą, apie dailią pamestinukę Klaudiją, kurią, trokšdamas išgelbėti, paverčia nemirtingąja, taip jos moteriškumą visiems laikams įkalindamas vaiko kūne, apie pavojus ir nuolatinį bėgimą, apie meilę ir netektis, apie klastą, ištikimybę, apie nepaprastą jausmų galią…

Puslapių skaičius: 432
Knyga mamos.
Perskaityta 2010 07 08

Tam tararam – konteineris šiek tiek atnaujėjo. Nušviečiu, kur dar galima neblogai pasiknisti:

Naujas puslapis “parduodama” – čia aš surašysiu tas knygas, kurias mielai išmainyčiau į pinigus arba kitą knygą. Nes lentynos nenesitampo, o aš noriu dar pirkti ir dar skaityti. Todėl parduodu tas knygas, kurių antrą kartą neskaitysiu. Gal kažkas ieško, nori, laukia ir svajoja. Su kainomis nelupikauju. Ir kaip jau minėjau – mainau taip pat. RSS’ininkai gausit pranešimą. O tie, kurie šiaip užsuka, nepamirškit užeit į minėtą puslapį – kategoriją, nes šios šiukšlės yra giliau ir iš pirmo žvilgsnio nesimato.

Dargi aš dalyvauju postcrossinge ir gaunu gražių atvirukų. Kadangi nesu užsislėpusi godišė, priešingai, noriu visiems apsigirt, pasirodyt  ir pasimaivyt, tai sugalvojau sukelti gražiausius, mylimiausius (tikrai ne visus, nes gaunu ir nesąmonių) atvirlaiškių atvaizdėlius į Šiukšlynėlį. Vėl gi, RSS’ininkai pamatys iš karto, o visi kiti užsukit į puslapį-kategoriją “pašto šiukšlės” ir apžiūrėkit groželius :)).

Beje, puslapyje “nepritaikytos šiukšlės” – sąrašėlis mano neįveiktų knygų. Pasirodo jis pildosi.

Tai dabar paspaminsiu, kol surašysiu ką parduodu ir ką parodyt turiu :)) O jūs rauskitės, rauskitės. Miau.

Kadangi čia užsuka knygų skaitytojai, o manęs prašė paskleist žinią, o feisbukiuose manęs nebėra, tai skleidžiu čia:

Menų spaustuvės Infotekoje (Šiltadaržio 6) š. m. sausio mėn. 22 d. 18 val. susitikimas su vieno populiariausių pasaulyje ir Lietuvoje, šiuolaikinės literatūros šedevru tituluojamo Patricko Süskindo romano „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ vertėja Vilija Gerulaitiene.

Vakaro metu bus rodomos ištraukos iš DVD filmo “Kvepalai” (vaid.D. Hoffman, T. Tykwer).

Renginį ves (moderuos) vertėja Rasa Matulevičienė

Apsisuko metų ratas nuo tada, kai šiukšlynėlyje pradėjau žymėtis kokias knygas skaitau.

Šiek tiek visokios statistikos:
Per metus perskaičiau 109 knygas. Jos mėnesių perspektyvoje išsidėsto taip (pusė pernykščio lapkričio pripliusuota prie pusės šių metų):

Paskaičiavusi gavau, kad vieną knygą perskaičiau vidutiniškai per 3,38 dienos. Viena knygą vidutiniškai sudarė 373,17 puslapių.

Metų knygų penketukas:
5. Haruki Murakami “Mylimoji Sputnik”;
4. Venediktas Jerofejevas “Maskva – Petuškai”;
3. John Fowles “Magas”;
2. Anna Gavalda “Tiesiog drauge”;
1. Mario Vargas Llosa “Bjaurios mergiotės išdaigos”.

Atskiro paminėjimo vertos:
Carmen Laforet “Nada” – už nuotaiką;
Emilija Bronte “Vėtrų kalnas” – nes vertą perskaityti knygą, kurios veikėjai ir siužetas linksniuojami daugelyje kitų knygų;
John Irving “Naujojo Hampšyro viešbutis” – nes tai berods labiausiai patikusi Irvingo knyga;
Charles Bukowski “Skaitalas” – nes labai juokinga;
Ričardas Gavelis “Vilniaus džiazas” – paliko įspūdį;
Michail Bulgakov “Meistras ir Margarita” – nes turbūt ir aiškint nieko neverta

Vos prisiverčiau perskaityti:
Irvine Welsh “Traukinių žymėjimas”;
Alexander McCall Smith “Draugai, mylimieji, šokoladas” ;
Gordon Dahlquist “Sapnų valgytojų stiklo knygos”;
Francas Baueris “Stalinas ir Ana”;
Andreas Welter “Kai vyrai daro tai, ko nori moterys”.

Metų nusivylimas – Isabel Allende “Visos mūsų dienos” – po šios knygos nebemiela man rašytoja. Gerai, kad iki tol beveik viską sugraužusi buvau.

Rašytojai atradimai:
Kurt Vonnegut – perskaičiau viską kas lietuviška;
Charles Bukowski – tiesiog atradimas;
Anna Gavalda – labai šilta.

Taip ir neįveikiau, nors sąžiningai bandžiau:
Jurga Ivanauskaitė “Sapnų nublokšti”;
Jaroslav Hašek “Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare”;
Borisas Pasternakas “Daktaras Živaga”

Va taip va. Skaitom toliau?

Su nepažįstamąja.

[2009.10.03 20:36:11] Inga: labukas. tu esi patarejo redaktore? :)
[15:42:09] S.: jei ir būčiau, tai ką?
[15:43:00] Inga: nieko, noreciau susidraugauti :)
[15:43:45] S.: o kaip mes draugausim?
[15:44:42] Inga: paprastai, o kodel negalim? (think)
[15:45:22] S.: nu galim, tai draugaukim.
[15:45:44] Inga: (party)
[15:45:54] Inga: :)
[15:46:05] S.: woohooo!
[15:46:26] Inga: :D
[15:47:19] Inga: tai jus is tikruju esate patarejo redaktore?
[15:47:46] Inga: jusu zurnalas super ;)
[15:48:18] S.: ne, aš nesu patarėjo redaktorė ir tas žurnalas ne super, tai jau dabar nebedraugausit?
[15:48:55] Inga: draugausiu, kdl gi ne :)
[15:49:48] S.: a tai gerai :)
[15:50:54] Inga: juk draugus pasirenkam ne is savybiu. ar kaip cia pasakyt :)
[15:52:56] S.: mmmm… nu darbo vieta nėra savybė. o iš ko pasirenkam draugus?
[15:54:34] Inga: na nezinau, siaip pastebejau iliustacijose jusu skype ir pagalvojau gal kada nors pakviesi pakalbeti (wasntme)
[15:55:19] S.: o jūs visus taip kviečiat? ir kaip sekasi? kalbasi žmonės?
[15:55:51] Inga: ne (chuckle)
[15:56:37] Inga: as nesu kokia aferiste. na bent jau stengiuosi tokia nebuti (mm)
[15:59:19] S.: beje kiek jums metų?
[15:59:44] Inga: man 13 (blush)
[15:59:47] Inga: :D
[15:59:56] Inga: (tmi)
[16:00:07] S.: :)
[16:00:46] Inga: ir prasau nesikreipkite i mane ”jus”
[16:00:51] Inga: :)
[16:01:13] S.: gerai
[16:01:24] Inga: (bow)
[16:01:27] Inga: :D
made my day.

Tiesiog aš nusprendžiau šiukšlinti “wordpress’e”, ir kol iš “zino” viskas bus perkelta, po senas šiukšles kniskitės adresu old.salomeja.eu. Kada nors (kada nors tikrai) jos bus perkeltos čia.
Dar, kad jau šiukšlinu papasakosiu kas yra kas:
Betemės šiukšlės tai tokios, kurios neturi savo konteinerio – na tokios, kaip šitas įrašas.
Savos šiukšlės – asmeninės mintys, pastebėjimai, twiterio tipo žinutės šaunančios į galvą.
Šiukšlyno knygos – pagrindinė šiukšlynėlio tema. Tai ką perskaičiau, kada perskaičiau ir ar man patiko. Praktiškai – mano pačios suvestinė sau.
Svetimos šiukšlės – kitų žmonių mintys, citatos ar posakiai, kurie man taip užstrigo, kad užsimaniau užrašyti.

Kodėl “šiukšlynėlis”? Nes informacijos galvoje laikyti nebūtina. Ją galima užsirašyti! Po to pasirausti ir vėl atrasti. Wuolia.

P.S. Dabar dešinėje pusėje galima atrasti ir kokias knygas skaitau “einamuoju momentu”. Ačiū už dėmesį.